2022 m. lapkričio 4 d. įvykusiame Latvijos teisėjų asociacijos visuotiniame susirinkime diskutuota apie teisėjų atranką: kokie reikalavimai keliami pretendentams, kokiais kriterijais vadovaujantis atrenkami tinkamiausi kandidatai, kokios institucijos dalyvauja atrankoje ir skyrime, kokie yra teisėjų karjeros mechanizmai. Savo šalių patirtimi dalijosi Estijos teisėjų asociacijos prezidentė Anu Uritam, Latvijos teisėjų kvalifikacinės komisijos viceprezidentė Silva Reinholde ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininkas Gediminas Sagatys. Daugiausiai diskusijų Baltijos šalių teisėjų bendruomenėje keliantys teisėjų atrankos aspektai yra šie:

1)      Teisėjų atrankos komisijos sudėtis – t. y. kiek komisijos narių turėtų sudaryti teisėjai, o kiek – visuomenės atstovai;

2)      Pretendentų vertinimo kriterijų, susijusių su pretendentų asmeninėmis savybėmis, lyginamasis „svoris“;

3)      Išorės ekspertų (psichologų, žmogiškųjų išteklių specialistų) vaidmuo teisėjų atrankos procese;

4)      Teismo, kuriame dirba arba į kurį pretenduoja kandidatas, kolektyvo nuomonės, kaip informacijos šaltinio, pagrįstumas ir jo praktinis realizavimas;

5)      Atrankos komisijos išvadų motyvavimas, grįžtamasis ryšys tarp komisijos ir atrankoje dalyvavusių pretendentų;

6)      Atrankos komisijos išvadų teisinė galia.

Teisėjų taryba 2022 m. spalio 28 d., atsakydama į LRTA valdybos paklausimą, pateikė Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 13P- 155-(7.1.2.) patvirtinto „Mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis bei pavadavimą, priemokų už padidėjusį darbo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarkos aprašo“ Aprašo 2.2 papunkčio ir 21 punkto nuostatų aiškinimą.

 

Dėl Aprašo 2.2 papunkčio

Aprašo 2 punkte nustatyti teisiniai pagrindai, kada Aprašo nuostatos dėl priemokų mokėjimo netaikomos. Vienas jų – teisėjo darbo krūvis iki darbų masto padidėjimo buvo mažesnis nei vidutinis metinis teisėjo darbo krūvis tos pačios pakopos teismuose.

Pažymėtina, kad, taikant Aprašą ir sprendžiant dėl priemokų skyrimo ir mokėjimo teisėjams galimybių, teisėjo darbo krūvio duomenys, kurie apskaičiuojami vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-79-(7.1.2) patvirtintu Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos aprašu, nėra vertinami ir lyginami. Sistemiškai vertinant Aprašo 4.5 papunkčio, 17–18, 21 ir 23 punktų nuostatas, sąvoka „teisėjo darbo krūvis“ Aprašo taikymo kontekste turėtų būti suprantama kaip teisėjo išnagrinėtos bylos (išnagrinėtų bylų skaičius per atitinkamą laikotarpį, jo santykis su vidutiniu tos pačios pakopos teismų teisėjų išnagrinėtų bylų skaičiumi).

Pagal Aprašo 21 punktą, žymaus bylų padaugėjimo (darbų masto padidėjimo) pradžia laikomas pirmasis mėnuo, per kurį teisme išnagrinėjamų tam tikros kategorijos bylų skaičius padidėjo daugiau nei 20 procentų, lyginant su praėjusio mėnesio tam tikros kategorijos bylų skaičiumi. Nustačius žymaus bylų padaugėjimo pradžią, vėliau kas mėnesį teisme išnagrinėjamų tam tikros kategorijos bylų skaičius lyginamas su praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki žymaus bylų padaugėjimo pradžios, vidutiniu teisme išnagrinėtų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį (krūvio rodikliu). Nustatytas žymus bylų padaugėjimo faktas yra pagrindas vertinti teisėjo padidėjusį darbo krūvį ir priimti sprendimą dėl priemokos skyrimo ir išmokėjimo (Aprašo 22 punktas).

Aprašo 23 punkte pateikta nuostata, aktuali nustatant teisėjo darbo krūvio padidėjimą, įskaitant ir atvejus, kai teisėjas tokių bylų nenagrinėjo arba teisme tokio tipo bylų nebuvo gauta. Pagal šio punkto nuostatas, padidėjęs darbo krūvis nustatomas už praėjusį mėnesį, vertinant viso praėjusio mėnesio duomenis apie teisėjo išnagrinėtas tam tikros kategorijos bylas. Darbo krūvio duomenys lyginami su praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki žymaus bylų padaugėjimo pradžios, vidutiniu šio teisėjo išnagrinėtų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį.

Taigi, aiškinant minėtas Aprašo punktų nuostatas sistemiškai, Aprašo 2.2 papunktyje nurodyti teisėjo darbo krūvio iki darbų masto padidėjimo (t. y. iki žymaus bylų padaugėjimo pradžios) duomenys, sprendžiant dėl priemokos skyrimo esant žymiam tam tikros kategorijos bylų skaičiaus padidėjimui (nustačius žymų bylų padaugėjimą), turėtų būti vertinami kas mėnesį ir lyginami su vidutiniu metiniu (12 mėnesių iki žymaus bylų padaugėjimo) teisėjo darbo krūviu tos pačios pakopos teismuose (kaip tai numato Aprašo 21 punktas, reglamentuojantis, jog nustačius žymų bylų padaugėjimą vėliau kas mėnesį vertinamas tos kategorijos išnagrinėtų bylų skaičius ir lyginamas su 12 mėnesių iki žymaus padaugėjimo vidutiniu teisme išnagrinėtų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį, taip pat Aprašo 23 punktas, nustatantis, kad darbo krūvio duomenys lyginami su praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki žymaus bylų padaugėjimo pradžios, vidutiniu šio teisėjo išnagrinėtų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį).

Kaip nustatyta Aprašo 30 punkte, esant poreikiui, Nacionalinė teismų administracija teikia teismo pirmininkui informaciją ir duomenis, reikalingus vertinant teismo (teismo rūmų), teisėjo darbo krūvio padidėjimą.

Dėl Aprašo 21 punkto

Pagal Aprašo 21 punkto nuostatas, žymaus bylų padaugėjimo pradžia laikomas pirmasis mėnuo, per kurį teisme išnagrinėjamų tam tikros kategorijos bylų skaičius padidėjo daugiau nei 20 procentų, lyginant su praėjusio mėnesio tam tikros kategorijos bylų skaičiumi. Nustačius žymaus bylų padaugėjimo pradžią, vėliau kas mėnesį teisme išnagrinėjamų tam tikros kategorijos bylų skaičius lyginamas su praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki žymaus bylų padaugėjimo pradžios, vidutiniu teisme išnagrinėtų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį (krūvio rodikliu). Tuo atveju, kai teisme išnagrinėtų tam tikros kategorijos bylų skaičius padidėja dėl to, kad tokios bylos perduotos nagrinėti iš kito teismo, išnagrinėtų tam tikros kategorijos bylų skaičius lyginamas su to teismo, iš kurio perduotos bylos, praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki žymaus bylų padaugėjimo pradžios, vidutiniu teisme išnagrinėtų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį (krūvio rodikliu).

Taigi, tuo atveju, kai teisme gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičius padidėja dėl to, kad tokios bylos perduotos nagrinėti iš kito teismo, gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičius lyginamas su to teismo, iš kurio perduotos bylos, vidutiniu tame teisme gautų šios kategorijos bylų skaičiumi per mėnesį (krūvio rodikliu).

2022 m. spalio 21 d. LRTA valdyba Kauno apygardos teisme betarpiškai ir nuotoliniu būdu susitiko su šio teismo vadovais bei teisėjais. LRTA pirmininkui Gediminui Sagačiui  pristačius asociacijos veiklos nūdienos tikslus, išsivystė įdomi vaisinga diskusija. Buvo aptarta teismų sistemos nepakankamo finansavimo problema, svarstyti būdai, kaip teisėjų bendruomenė galėtų efektyviausiai prisidėti prie jos sprendimo. Buvo iškeltas klausimas, kokia teismų savivaldos ir įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžių atstovų bendradarbiavimo forma leistų geriausiai užtikrinti valstybės politikų atsakomybę už tinkamų sąlygų teismų veiklai užtikrinimą, nepažeidžiant teismo nepriklausomumo principo. Paliesti ir kiti aktualūs klausimai – asociacijos narių atstovavimas teismų savivaldos institucijose, teisėjų veiklos vertinimas ir atranka, iškelta idėja inicijuoti duomenų bazės, sudarančios galimybę gauti informaciją apie realius teismų ir kitų valstybės institucijų darbuotojų atlyginimus, sukūrimą. Taip pat aptartas LRTA nario mokesčio klausimas.

Dėl įvairių profesinių aktualijų aktyviai reiškiamų nuomonių įvairovė tik išgrynino seną tiesą – siekiant sėkmingo kolegų atstovavimo, būtinas toks bendravimas, tad LRTA valdyba apsisprendė ateityje tęsti analogiškus susitikimus ir kituose teismuose. Kad mūsų balsas būtų dar labiau girdimas ir svaresnis, kad galėtume dar sėkmingiau kalbėti ir, svarbiausia – būti išgirsti teisėjų bendruomenės vardu, neabejotinai turi augti ir mūsų asocijuotų narių skaičius.

Pasibaigus susirinkimui, teismo pirmininkas Marius Bartninkas Teisėjų asociacijos valdybos nariams aprodė modernų Kauno apygardos teismą: teisėjų ir teismo darbuotojų kabinetus, Konferencijų ir teismo posėdžių sales, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausos kambarį.

Kas yra veiksminga teisminė gynyba? Ar yra ryšys tarp teismų sistemos finansavimo ir teisminės gynybos veiksmingumo? Jei taip – ar visuomenė supranta šį ryšį? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma Baltijos valstybių teisėjų asociacijų tarybos konferencijoje „Kokybiško teisingumo kaina: quo vadis?“, įvykusioje 2022 m. rugsėjo 29 d. Zyplių dvare (Šakių raj.).

Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius. Temas būsimai diskusijai suformulavo Latvijos teisėjų asociacijos pirmininkė Adrija Kasakovska, Estijos teisėjų asociacijos atstovas Pavel Gontšarov bei Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) pirmininkas Gediminas Sagatys. Renginį vedė LRTA pirmininko pavaduotojas Gintautas Kaulakis ir valdybos narys Arturas Rauktys.

Konferencijoje pranešimus skaitė teisėjai Danutė Jočienė ir Žanas Kubeckas (Lietuva), Guntars Plorins ir Ilze Freimane (Latvija), Anu Uritam ir Leanika Tamm (Estija). Į situaciją „iš šono“ padėjo pažvelgti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Džiugino tiek pranešimų, tiek jų sukeltų diskusijų gilumas. Kalbėta, kad teismų finansavimas turi būti proporcingas visuomenės lūkesčiams teisingumo srityje ir atspindėti deramą teismų vietą valstybės institucijų sistemoje. Pateikti Lietuvos ir Latvijos statistiniai duomenys, rodantys tiesioginį ryšį tarp teisėjų atlyginimų dydžio ir dalyvių skaičiaus atrankose į teisėjų pareigas. Šiuo požiūriu Lietuvos situacija kitų Baltijos valstybių kontekste neatrodo gerai. Analizuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Latvijos Respublikos Konstitucinio teismo praktika teisėjų materialinių garantijų srityje. Šiuo požiūriu itin reikšmingas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimas, kuriuo šios šalies teisėjų atlyginimų dydį nustatantis įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai iš esmės dėl to, kad juo buvo nustatyti neproporcingai maži teisėjų atlyginimai, lyginant su teisėjams pavestomis funkcijomis ir atsakomybe. Pristatyta nuo 2012 m. veikianti Estijos teisėjų atlyginimų sistema, kuri yra integruota į vieningą Estijos aukščiausiųjų valstybės tarnautojų atlyginimų įstatymą, nustatantį aiškią ir skaidrią visų šios šalies aukščiausių viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimų hierarchiją. Pagal ją aukščiausiųjų valstybės tarnautojų (Prezidento, Parlamento pirmininko, Premjero ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko) atlyginimų koeficientai – 1, ministrų, Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Generalinio prokuroro – 0,85, apygardos teismų teisėjų – 0,75, Parlamento narių, apylinkių teismų teisėjų – 0,65 ir t.t.

Tokio pobūdžio konferencijas aktualiomis teismų bendruomenėms temomis jau beveik trisdešimt metų kasmet rotacijos principu organizuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisėjų asociacijos, susibūrusios į vieningą organizaciją – Baltijos valstybių teisėjų asociacijų tarybą (BVTAT). Kitais metais jubiliejinė – trisdešimtoji BVTAT konferencija vyks Estijoje. Bendrų konferencijų organizavimas – ne vienintelė BVAT veikla. Renginio pabaigoje naujuoju BVTAT pirmininku buvo išrinktas Talino (Estija) apygardos teismo teisėjas Pavel Gontšarov. Jis pakeitė šiose pareigose kadenciją baigusį Gintautą Kaulakį.

Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija už renginio svarbos įvertinimą ir jo palaikymą nuoširdžiai dėkoja Nacionalinei teismų administracijai ir Šakių rajono savivaldybės vadovams. Taip pat dėkojame Zyplių dvaro darbuotojams, Lukšių Kultūros centro Zyplių dvare darbuotojams, Zanavykų muziejus  darbuotojams, Šakių turizmo informacijos centro darbuotojams, gidams, edukatoriams, informatikams, bendradarbiams, kolegoms pranešėjams ir dalyviams – visiems, be kurių aktyvaus dalyvavimo tokio lygio renginio nebūtų buvę.