Vokietijoje vyko Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos (AEAJ) Generalinė asamblėja

2024 m. gegužės 17 d. Viurcburge, Vokietijoje vykusioje Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos (AEAJ) Generalinė asamblėjoje LRTA Valdybos narė Rasa Ragulskytė-Markovienė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja) pristatė aktualią teismų ir teisėjų situaciją Lietuvoje. AEAJ Generalinėje asamblėjoje taip pat dalyvavo Regionų administracinio teismo teisėja, AEAJ Valdybos narė Indrė Žvaigždinienė, Regionų administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanė prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Ragulskytė-Markovienė, informuodama AEAJ narius apie Lietuvos teisėjų atlyginimų klausimo sprendimo eigą, pažymėjo, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimu įstatymu teisėjų atlyginimai, kurie buvo mokami iki 2008 m. finansų krizės, buvo atstatyti tik iš dalies. Nors atlyginimas nustatytas didesnis, nei tas, kuris buvo mokamas iki 2023 m. liepos 1 d., tačiau naujai nustatytas atlyginimas neatitinka tos perkamosios galios, kurią jis turėjo 2008 metais. Atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokestį, 2008 m. teisėjams mokėtas atlyginimas sudarė maždaug 5-6 vidutinio darbo užmokesčio dydžių, o nuo 2023 m. liepos 1 d. teisėjams mokamas atlyginimas sudaro apie 3-4 vidutinio darbo užmokesčio dydžių. LRTA Valdybos narė pabrėžė, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. buvo panaikinti priedai už stažą bei už padidėjusį darbo krūvį, kurie buvo mokami teisėjams iki naujo įstatymo įsigaliojimo.

Pristatydama teismų finansavimo situaciją, R. Ragulskytė-Markovienė pažymėjo, kad visų instancijų teismai susiduria su ženkliu finansinių lėšų trūkumu – teismams skiriama tik 80 proc. lėšų, reikalingų padengti būtinus teismų poreikius, o tai lemia itin reikšmingas problemas. Teismai susiduria su teisėjų padėjėjų, sekretorių trūkumu, kuris atsiranda dėl mažo ir nepatrauklaus darbo užmokesčio, su itin ribotomis teisėjų, teisėjų padėjėjų ir kito teismo personalo kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, neturint lėšų apmokėti jų mokymų išlaidas, su trukdžiais apmokėti būtinas teismų išlaidas, susijusias tiek su procesine teismų veikla, tiek su teismų materialiniu aprūpinimu (pvz., pašto išlaidas, išlaidas už elektros energiją, vandens tiekimą ir pan.).

LRTA Valdybos narė pristatė ir naują itin neigiamai teisėjų bendruomenėje vertinamą vykdomosios valdžios iniciatyvą – įstatymo projektą, kuriuo, be kita ko, numatyta reglamentuoti teisėjų pensijas, jas sumažinant itin didele apimtimi (tam tikrais atvejais net iki 50 proc.). R. Ragulskytė-Markovienė pažymėjo, kad dėl šio projekto nebuvo tinkamai išklausyta teisėjų bendruomenės nuomonė. Buvo kreiptasi tik į Teisėjų tarybą dėl nuomonės pateikimo, suteikiant jai itin trumpą laiką pateikti nuomonę, tačiau nebuvo kreiptasi į teisėjų asociacijas, nebuvo rengiamos jokios diskusijos, teisėjai, teisėjų asociacijų atstovai nebuvo kviečiami dalyvauti rengiant šį projektą. LRTA Valdybos narė informavo, kad LRTA toliau stebės situaciją dėl šio projekto rengimo eigos ir informuos apie tai AEAJ Valdybą.

Be to, R. Ragulskytė-Markovienė išreiškė susirūpinimą, kad vis dažniau kylančios teisėjų socialinių garantijų problemos kelia pavojų teismų ir teisėjų nepriklausomumui ne tik atskirose valstybėse, bet ir visoje Europoje ir už jos ribų, ir padėkojo AEAJ Valdybai už skiriamą didelį dėmesį sprendžiant šias problemas.

AEAJ Generalinėje asamblėjoje pranešimus apie aktualias problemas taip pat pristatė Austrijos, Liuksemburgo, Slovakijos ir kitų valstybių atstovai.

AEAJ vienija teisėjų asociacijas ir teisėjus iš daugiau kaip 30 valstybių. Vienas esminių šios asociacijos veiklos siekių – stiprinti ir ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumą. Kilus grėsmei teisėjų ir teismų nepriklausomumui, AEAJ imasi aktyvių veiksmų, reaguodama į konkrečioje valstybėje susidariusią situaciją. 2023 m. kovo 20 d. AEAJ Valdyba kreipėsi į atsakingas Lietuvos Respublikos valdžios institucijas, ragindama jas skubiai spręsti Lietuvos teisėjų atlyginimų klausimą ir nustatyti tokį teisėjo atlyginimo dydį, kuris atitiktų teisėjų statusą, jų vykdomas funkcijas ir jų atsakomybę.