Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas, kaip LRTA atstovas, dalyvavimo Pasaulio Teisėjų Asociacijos suvažiavime.
Ataskaita apie suvažiavimą :
Renginys (1 priedas – Renginio darbotvarkė) šeštadienį, rugsėjo 16 d. prasidėjo IAJ vadovybės susitikimu. Vienas iš priimtų sprendimų – trijų asociacijų (Egipto, Irako ir Nikaragvos) pašalinimas tiek dėl keletą metų nemokamo narystės mokesčio, tiek ir dėl suinteresuotumo dalyvauti IAJ veikloje nebuvimo.
Šalių narių delegatai sekmadienį, rugsėjo 17 d. posėdžiavo regioniniu pagrindu (2 priedas – EAJ sesijos darbotvarkė). Darbus pradėjome nuo Atėnų susitikimo rezultatų (protokolo) patvirtinimo. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo pristatytos EAJ prezidento ir valdybos narių ataskaitos (3 priedas – EAJ prezidento ataskaita). Pirmasis pasisakė prezidentas Duro Sessa. Kartu su ataskaitomis buvo pristatytas bendradarbiaujant su ERA organizuojamas vebinaras „The Media and the Legal Professions“, kuris vyks gruodžio 1 d. ir kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas teismų ir teisėjų įvaizdžiui viešojoje erdvėje ir santykiams su žiniasklaida (renginio nuoroda: https://euagenda.eu/events/2023/12/01/the-media-and-the-legal-professions). Trečiuoju klausimu pristatyti vyksiantys naujos IAJ vadovybės rinkimai. Į IAJ prezidentus keliama Kroatijos atstovo, dabartinio EAJ prezidento Duro Sessa kandidatūra. Į viceprezidentus nuo Europos pretenduoja Vokietijos atstovas Roland Kempfle. Savo prisistatymo kalboje Roland Kempfle akcentavo: a) 2020 m. sausį vykusią Lenkijos teisėjų palaikymo akciją; b) fondo Turkijos teisėjams ir jų šeimų nariams įkūrimą; c) pernai Gvatemaloje darbo grupės parengtą ataskaitą dėl grėsmių teisėjams, sąžiningai vykdantiems pareigas. Ketvirtuoju klausimu Gerhard Reissner iš Austrijos pristatė darbo grupės “Ways to Brussels” ataskaitą.
Tuomet pereita prie atskirų valstybių keltų klausimų. Pirmiausiai Slovėnijos atstovė pristatė teisėjų darbo užmokesčio problematiką (4 priedas – Slovėnijos pristatymas).
Tuomet pristačiau problematiką, susijusią su Rusijos Federaciją valdančio režimo vykdomu Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių vadinamąją „Sausio 13-osios“ bylą, persekiojimu, jų atžvilgiu Rusijos Federacijos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. išduotu arešto orderiu. Pristatyme akcentuota, kad tai ne tik akivaizdus konkrečių teisėjų fundamentalių teisių pažeidimas, bet ir aiškus puolimas prieš visą teisingumo sistemą, tikslingas, sisteminis siekis įbauginti, įtakoti kiekvieną teisėją, kuris vykdydamas savo pareigas ateityje nagrinės bylas, kuriose Rusijos Federacija ar režimui priklausantys pareigūnai bus kaltinami karo nusikaltimais ar nusikaltimais žmogiškumui. Ne tik grasinimas Lietuvos teisėjams, bet ir vertybių, kuriomis demokratiniame pasaulyje grindžiam teismų sistema, paneigimas. Nesiėmimas visų įmanomų priemonių politiškai persekiojamiems teisėjams apginti, aiškaus tokio elgesio nepasmerkimas, ypatingai Ukrainoje vykstančio karo ir ateityje vyksiančių teisinių procedūrų, susijusių su šio karo priežasčių ir pasekmių vertinimu, akivaizdoje, gali nulemti nenuspėjamą neigiamą įtaką teisėjų bendruomenei, teisingumo sistemai ir esminiam teisinės valstybės principui (5 priedas – Pranešimo tekstas). Išklausę pristatymo EAJ nariai vienbalsiai patvirtino pareiškimą, kuriuo pasmerkė neteisėtą „Sausio 13-osios“ bylą nagrinėjusių teisėjų persekiojimą, konstatavo, kad Rusijos Federacijos bandymai nesilaikant teisės principų pasitelkti tarptautinės teisės instrumentus kaip spaudimo priemonę ne tik pažeidžia suverenios valstybės konstitucinę santvarką, bet ir vertintinas kaip į teisinius rėmus netelpantis politinis veiksmas, išreiškė viltį, kad Rusijos Federacijos bandymai tarptautiniu lygmeniu įgyvendinti neteisėtas iniciatyvas, įskaitant, bet neapsiribojant, Interpolo sistema, bus automatiškai atmetami kaip prieštaraujantys tarptautinės teisės principams (6 priedas – EAJ pareiškimas).
Dar vienas pareiškimas priimtas teisminės valdžios politizavimo ir teisėjų atžvilgiu inicijuojamų drausminių procedūrų Armėnijoje klausimu.
Taip pat buvo išklausyti atstovai valstybių, kurių iniciatyva buvo priimti pareiškimai EAJ konferencijoje Atėnuose 2023 m. birželio mėn., įskaitant teismų finansavimo klausimą Lietuvoje. Informavai EAJ narius, kad teisėjų darbo užmokesčio klausimas buvo išspręstas, tačiau vis dar susiduriame su teisėjo komandos narių (teisėjų padėjėjų ir teismo posėdžių sekretorių) pareigybių finansavimu, o neužpildomos pareigybė bei faktas, kad teismų sistemą palieka stipriausi specialistai, turi neigiamos įtakos teisėjų darbo krūviui.
Prie EAJ sesijos prisijungęs IAJ prezidentas Jose Igreja Matos pristatė su organizacijos biudžetu susijusią problematiką (7 priedas – Finansinių problemų pristatymas). Nario mokesčio dydis nesikeitė nuo 2001 m., o infliacija per šiuos daugiau nei 20 m. sudaro apie 45 proc. IAJ disponuoja lėšų rezervu, kurio iki 2016 m. nereikėjo naudoti, nes išlaidoms padengti pakakdavo einamųjų įplaukų iš narių mokesčių. Pastaraisiais metais situacija radikaliai pasikeitė, 2022 m. pritrūko apie 45 tūkst. Eur, o rezervas sumažėjo iki 170 tūkst. Eur. Todėl kitais metais vyksiančioje konferencijoje bus teikiamas siūlymas per tris metus pradedant nuo 2025 m. periodiškai didinti nario mokestį po 15 proc.
Aptariant EAJ biudžetą, kaip ir Atėnuose, dar kartą akcentuotas Turkijos teisėjams ir jų šeimų nariams paremti įsteigtas fondas, kuriame vis dar yra apie 30 tūkst. Eur. Nors prašymų skaičius yra radikaliai sumažėjęs, pateiktas siūlymas šį fondą kol kas išsaugoti. Taip pat paminėta ir ES Bendrajame teisme nagrinėjama byla, susijusi su lėšų pervedimo sustabdymu Lenkijai, kol išliks grėsmė teisinės valstybės principams, kurioje dalyvauja EAJ, kurią pro bono atstovauja Airijos teisės firma. Akcentuota iniciatyva ateičiai – siekti EŽTK pakeitimo, papildomą protokolą skiriant teisėjų nepriklausomumui, kad nebereikėtų išvedinėti iš 6 straipsnio ir EŽTT praktikos.
Sesijos pabaigoje Vengrijos Teismų Tarybos atstovas pristatė jo šalyje besiklostančių įvykių raidą. Kai 2018 m. buvo įsteigta Teismų Taryba, kaip teismų savivaldos institucija, jai nebuvo duotas biudžetas, sudaryta galimybė įdarbinti pagalbininkus techniniam – organizaciniam darbui, funkcijos taip pat nebuvo aiškiai apibrėžtos. Pradėję kelti klausimus, susijusius su politine valdžia bei teismų vadovais, Teismų tarybos nariai sulaukė viešo puolimo ir net tam tikro persekiojimo, diskriminacijos vykdant tiesiogines teisėjo funkcijas. Šiais metais teisinis reglamentavimas pakeistas, numatytas institucinis biudžetas, aiškiai įvardintos funkcijos. Kitų metų pradžioje vyks naujos tarybos rinkimai. Pagrindiniu iššūkiu įvardijama tai, kad teismų vadovai imasi priemonių, kad būtent jie būtų išrinkti į tarybą, kad, pranešėjo nuomone, galėtų turėti neigiamos įtakos institucijos nepriklausomumui.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad keletas šalių Atėnuose ir Taipėjuje iškėlė teisėjų atlyginimų bei valstybinių pensijų klausimus, Rumunijos atstovė pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri atliktų tyrimą (vertinimą) bendros su nurodytomis temomis susijusios situacijos EAJ narėse. Pasiūlymas sulaukė palaikymo ir artimiausiu metu bus įtrauktas į darbotvarkę.
Sesija užbaigta Lenkijos atstovų kvietimu į kitų metų EAJ susitikimą Varšuvoje balandžio 25-27 d.
Pirmadienį vyko kelios veiklos: oficialūs sveikinimai, TSMC įkūrėjo Morris Chang pranešimas, IAJ sesijos pirmoji dalis ir su Taivano Konstituciniu teismų organizuotas Konstitucinės teisės forumas.
Oficialių sveikinimų metu į dalyvius kreipėsi Taivano prezidentė Ing-Wen Tsai, Konstitucinio teismo pirmininkas Tzong-Li Hsu ir teisėjų asociacijos prezidentas Fong-Wei Shen ir IAJ prezidentas Jose Igreja Matos.
Po sveikinimo kalbų pranešimą skaitė TSMC, lustų gamybos lyderės pasaulyje įkūrėjas Morris Chang.
IAJ bendra sesija (8 priedas – IAJ sesijos darbotvarkė) prasidėjo praėjusiais metais vykusios konferencijos Tel Avive rezultatų (protokolo) patvirtinimu. Paskirti delegatai balsams IAJ vadovybės rinkimuose skaičiuoti, o taip pat auditoriai finansiniams dokumentams įvertinti. Trumpai pristatytos ataskaitos IAJ vadovybės (9 priedas – IAJ prezidento ataskaita).
Atskiru klausimu spręsta dėl Burkina Faso asociacijos priėmimo. Sprendimas priimtas vienbalsiai.
Taip pat pritarta IAJ Konstitucijos 6 straipsnio pakeitimams. Pakeitimų esmė – kad laiku nesumokėjusi nario mokesčio asociacija prarastų balsavimo teisę narių susirinkime ir nebūtį įtraukiama į asociacijos narių skaičių skaičiuojant kvorumą.
Taip pat pasidžiaugta tuo, kad beveik visos šalys užpildė išplatintus klausimynus, o rezultatai artimiausiu metu bus apibendrinti.
Taip pat pristatytas darbotvarkės 20.1 klausimas, susijęs su pagalbos teisėjams grupės darbo rezultatais, parengtu praktikos vadovu, akcentuojant, kad jis turėtų būti nuolat pildomas (10 priedas – Darbo grupės ataskaita).
Po IAJ sesijos vyko su Taivano Konstituciniu Teismu organizuotas Konstitucinės teisės forumas, skirtas teismų ir teisėjų nepriklausomumo (tiek nuo politinių valdžių, tiek nuo teismo administracijos, tiek ir nuo socialinio spaudimo, tiek ir kiek tai susiję su kalbos laisve) klausimams (11 priedas – Konstitucinės teisės forumo programa).
Antradienio, rugsėjo 19 d. darbotvarkė prasidėjo IAJ sesijos 2 dalimi. Sesija prasidėjo apdovanojimais kovojantiems už teismų nepriklausomumą: Tuniso asociacijos prezidentui Anas Hmedi (kovą su politizacija, teisėjų persekiojimu); Afganistano teisėjoms moterims, turėjusioms bėgti nuo Talibano persekiojimo; Vengrijos Teismų tarybai (Tomas Matusik) už kovą su bandymais politizuoti teismų sistemą.
Rinkimų dalis: Į IAJ prezidentus – Duro Sessa iš Kroatijos, buvęs EAJ prezidentas. Renkant viceprezidentus iš esmės patvirtinti visi esami (Walter Barone, Allyson Duncan, Mikael Sjoberg, Sabine Matejka, Galileo D‘Agostino), tik prisijungė Vokietijos teisėjas Roland Kempfle. Pirmuoju Viceprezidentu išrinktas Walter Barone. Keturi sekretoriato nariai perrinkti naujai kadencija.
Kitas klausimas – biudžetas, finansinės ataskaitos (12 priedas – Finansiniai dokumentai). Pirmadienį paskirti auditoriai trumpai pristatė, kad peržiūrėjo dokumentus, kuriuose viskas tvarkinga. Dokumentai patvirtinti.
Pristatytos dar dviejų darbo grupių ataskaitos: IAJ ir Hagos konferencija; IAJ ir JTO (13 priedas – darbo grupių ataskaitos)
Po pietų delegatai pasiskirstė į keturias grupes diskutuoti apie situaciją klausimais, dėl kurių buvo išsiuntinėti klausimynai (nuotolinio darbo, duomenų apsaugos civiliame procese, tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir teisėjo darbo vieta bei sąlygos).
Trečiadienis, rugsėjo 20 d. buvo skirtas ekskursijai ir iškilmingai vakarienei.
Ketvirtadienio, rugsėjo 21 d., darbotvarkė prasidėjo EAJ sesijos antrąja dalimi. Pirmiausia vyko prezidento rinkimai, kuriuose naujuoju prezidentu paskirtas Mikael Sjoberg iš Danijos. Kadangi buvo keltas klausimas ir dėl Sabine Matejka iš Austrijos kandidatavimo, kurią palaikė nemaža dalis delegacijų, iš esmės buvo pasiektas susitarimas tarp kandidatų, kad Sabine Matejka nedalyvaus ir pretenduos į prezidento poziciją po dviejų metų, 2025 m.
Taip pat po sekmadienį vykusio situacijos Moldovoje pristatymo (dėl teismų tarybos sudarymo ir galimybės dalyvauti rinkimuose ribojimo), buvo priimtas bendras pareiškimas.
Sesijos metu taip pat pratęsti darbo grupės „Ways to Brussels“ ir darbo grupės, skirtos situacijų šalyse narėse vertinimui, ir Fondo Turkijos teisėjams komiteto įgaliojimai bei patvirtintos sudėtys, taip pat Rumunijos atstovės sekmadienį išsakytai argumentais įsteigta darbo grupė „Teisėjų darbo užmokesčio ir pensijų klausimams“. Prie šios darbo grupės galima prisijungti, o galutinė sudėtis bus patvirtinta kito EAJ susitikimo Varšuvoje metu. Kalbant apie darbo grupių sudėtis, be abejo, tai papildomas darbas, bet įsitrakimui, žinomumui asociacijos labai svarbu. Šiuo klausimu labai svarbus atstovavimo tęstinumas. Siūlyčiau asociacijos valdybai turėti ilgalaikį planą dėl atstovo dalyvavimo susitikimuose, kadangi tokiu atveju būtų galima įsitraukti ir į darbo grupių sudėtis.
Paskutiniu klausimu patvirtinta kito susitikimo laikas ir vieta – Varšuvoje balandžio 25-27 d.
Pasibaigus EAJ sesijai darbai tęsti IAJ sesijos trečiąja dalimi, kurios metu buvo aptarti antradienio darbo keturiose darbo grupėse rezultatai (ataskaitos):
Nuotolinis darbas: privalumai – efektyviau, taupomas laikas, efektyvesnis laiko planavimas, lengvesnis darbuotojų pritraukimas; trukumai – simboliškumo praradimas, asmeninio kontakto trūkumas skleidžiant bendrąsias vertybes, technologijos gali tapti ribojančiu veiksniu, sunkiau valdyti procesą, duomenų apsaugos klausimai. Nepriklausomumo aspektu klausimas – kas nusprendžia, ar galimas nuotolinis nagrinėjimas (jei ne teisėjas – gali kilti nepriklausomumo problema). Kita tema – „Dirbtinis intelektas ir jo įtaka teisingumo sistemai“. Patvirtinta ir darbo grupės sudėtis.
Duomenų apsauga civiliniame procese: reguliavimas duomenų apsaugos – tarptautinis, EU – suvienodintas, JAV – labai skiriasi. Nuasmeninimo taisyklės skirtingose jurisdikcijose labai skiriasi. Civilinės teisės tradicijos šalyse griežtesnės taisyklės, daugiau faktinių aplinkybių neviešinama, kas sunkiai įgyvendinama bendrosios teisės šalyse. Kitam etapui – analizuoti tvarką, kaip fiksuojami pažeidimai ir pasekmes, taikomas konstatavus pažeidimus.
Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese: analizuotas reguliavimas, kada ir kokiomis sąlygomis galima atmesti ekstradicijos prašymus, taip pat prašymus dėl teisinės pagalbos. Visiems delegatams pristatytas EAJ pareiškimas dėl Lietuvos, kaip tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Kitiems metams – „Nusikaltimai, susiję su narkotikais“.
Teisėjo darbo vieta ir darbo sąlygos: diskusija orientuota į skyrimą į teisėjo pareigas, karjeros galimybių reglamentavimą. Kitiems metams – „Skaitmenizacija darbo rinkoje“.
Kitas IAJ susitikimas – Keiptaune, PAR, 2024 m. spalio 19-24 d.
1 priedas Renginio programa 2 priedas EAJ sesijos darbotvarkė 3 priedas EAJ prezidento ataskaita 4 priedas Slovėnijos pristatymas 5 priedas Pranešimo tekstas 
7 priedas Finansinių problemų pristatymas 8 priedas IAJ sesijos darbotvarkė