Teisėjų bendradarbiavimas pasaulyje : LRTA atstovai Tarptautinės Teisėjų asociacijos suvažiavime

Kategorija: Valdyba, Žiniasklaida 2025-10-22

2025 m. spalio 12–17 d. Baku, Azerbaidžane vyko kasmetinis Tarptautinės Teisėjų asociacijos suvažiavimas, kuriame Lietuvos Respublikos teisėjų asociaciją atstovavo asociacijos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Jokimaitė ir asociacijos narys Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas (renginio programa pridedama).

Pirmoji renginio diena (2025 m. spalio 12 d.) prasidėjo Europos teisėjų asociacijos patvirtintos renginio darbotvarkės (pridedama) įgyvendinimui. Spręsti šie klausimai:

Patvirtinti susitikimo Jerevane rezultatai.
Pristatyta Europos teisėjų asociacijos prezidento ir valdybos ataskaita (pridedama).
Pristatyta darbo grupės dėl situacijos valstybėse narėse ataskaita (pridedama). Ataskaitoje pateiktas ankstesniuose suvažiavimuose priimtų rezoliucijų apibendrinimas ir esamos situacijos aptarimas. Taip pat spręsta dėl darbo grupės sudėties ateinančiam laikotarpiui. Lietuvos atstovas Marius Bartninkas įtrauktas į darbo grupės veiklą, kuri iki kito susitikimo, kuris gegužės mėn. organizuojamas Liuksemburge, vertins šalių prašymus dėl rezoliucijų priėmimo, rengs rezoliucijų tekstus.
Spręsta dėl rezoliucijų priėmimo (rezoliucijų tekstus artimiausiu metu bus galima rasti adresu: https://www.iaj-uim.org/iuw/statements-declarations-and-resolutions/):
Rumunijos prašymu priimta rezoliucija dėl politikų kampanijos prieš teismų sistemą, grasinimų, įžeidinėjimų spaudoje ir socialinėje medijoje, kuriant nepalankų požiūrį ir siekiant panaikinti valstybines pensijas. Nauja pensijų tvarka: pakėlė pensinį amžių, prailgino laikotarpį, kurį reikia išdirbti, kad gautum valstybinę pensiją, sumažino dydį ir panaikino indeksavimą. Labai daug teisėjų paliko teismų sistemą. Konstitucinis teismas yra pasisakęs dėl valstybinės pensijos, kaip nepriklausomumo garantijos.
Ispanijos prašymu priimta rezoliucija dėl politikų vykdomo teismų sistemos ir konkrečių teisėjų diskreditavimo medijoje dėl atskirose bylose priimamų sprendimų. Lygiagrečiai teikiami teisės aktų projektai, kuriais siekiama silpninti teismų sistemą.
Italijos prašymu priimta jau trečia rezoliucija dėl teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimų.
Ukrainos delegacija pristatė situaciją, kad net ir karo sąlygomis teismai veikia. Taip pat pristatė trumpą filmą apie tai, kaip teisėjai naktimis dalyvauja šalies gynyboje.
Albanijos delegacija pristatė situaciją, kai teismo posėdžio metu buvo nušauta teisėja. Spaudoje politikai atvirai puola teismų sistemą.
Toliau sekė Europos kandidatų, dalyvausiančių rinkimuose Tarptautinės teisėjų asociacijos viceprezidentų pozicijoms užimti, prisistatymas.
Išklausėm grįžtamąjį ryšį po Jerevano suvažiavime priimtų rezoliucijų. Jerevane buvo 4 rezoliucijos, iš jų Italija vėl akcentavo pablogėjimą ir prašo dar vienos rezoliucijos. Vengrija nedalyvavo ir nepristatė situacijos. Graikai nurodė, kad rezoliucija padėjo, tapo instrumentu stiprinti teismų sistemos nepriklausomumą, mažėja piktnaudžiavimo drausminėmis procedūromis už bylose priimamus sprendimus atvejų. Čekijos atstovas taip pat pasidžiaugė šiokia tokia sėkmės istorija. Konstitucinis teismas pripažino suvaržymus, susijusius su teisėjų atlyginimų sumažinimu, neteisėtais ir priteisė skirtumą.
Pristatyta darbo grupės „Ways to Brussels“ ataskaita (pridedama).
Pristatyta darbo grupės dėl darbo užmokesčio ir pensijų, kurioje dirba ir Lietuvos atstovai (Žanas Kubeckas, Marius Bartninkas), ataskaita ir parengtas klausimynų pagrindu surinktų gerosios praktikos pavyzdžių rinkinys (pridedama). Taip pat apsibrėžtos naujos kryptys – toliau bus dirbama su šiuo rinkiniu, susiejant su parengtais standartais – pavyzdžiais, kaip vienas ar kitas standartas yra tinkamai įgyvendintas praktikoje. Taip pat bus dirbama ir su valstybinėmis pensijomis – rengiamas klausimynas ir renkami gerosios praktikos pavyzdžiai.
Aptarti finansiniai klausimai– pateikta trumpa ataskaita apie lėšų likutį Europos teisėjų asociacijos sąskaitoje.
Išrinktas pranešėjas dėl Bangladešo kreipimosi tapti nariu nuo Europos grupės.
Kvietimai kandidatuoti priimti renginius 2027 m. – 2028 m. Europos teisėjų asociacijos renginį 2027 m. priimti pasisiūlė Lichtenšteinas.

Pirmos dienos vakare vyko renginio atidarymo ceremonija su sveikinimo kalbomis ir menine programa.

Antroji renginio diena (2025 m. spalio 13 d.) prasidėjo Tarptautinės teisėjų asociacijos Centrinės Tarybos susirinkimu (darbotvarkė pridedama).

Susirinkimo pradžioje žodį tarė Senatorius iš Kanados, kuris informavo sėkmingai ėmęsis iniciatyvos savo šalyje patvirtinti sausio 11 d. teismų nepriklausomumo diena, susiejant su „1000 Robes“ iniciatyva Lenkijoje. Sveikinimo žodžius tarė ir tarptautinės teismų pareigūnų (antstolių) asociacijos prezidentas, pasiūlęs sukurti grupę iš skirtingų profesijų atstovų, kurie dirbtų DI klausimais – panaudojimo galimybėmis ir grėsmėmis, kad liktų ne tik efektyvumas, bet ir žmogiškumas. Susirinkusiuosius pasveikino ir buvęs Tarptautinės teisėjų asociacijos prezidentas, dabartinis CCJE viceprezidentas José Igreja Matos.

Po sveikinimo kalbų buvo spręsti šie klausimai:

Patvirtinti susitikimo Keiptaune rezultatai.
Išrinkti balsavimo komisijos nariai, auditoriai finansiniams dokumentams įvertinti, pristatyti kandidatai į prezidento, 6 viceprezidentų, generalinio sekretoriaus ir jo pavaduotojo pozicijas.
Buvo sprendžiamas Nigerijos priėmimo į asociaciją klausimas. Pateiktam pasiūlymui pritarta vienbalsiai.
Nors pagal programą turėjo vykti diskusija su specialia JT pranešėja prof. Margaret Satterthwaite, šiai neatvykus buvo paskelbtas jos kalbos vaizdo įrašas, o vėliau savo pozicijas teisėjų nepriklausomumo klausimais pristatė regioninių grupių atstovai. Europoje turime tiek geriausių Rule of Law pavyzdžių, tiek ir vienus blogiausių. Pagrindinės problemos: nepriklausomumo iššūkiai skiriant teisėjus, taip pat per teisėjų atlyginimus ir valstybines pensijas, politinių valdžių nepagarba teismų sistemai, puolimai viešojoje erdvėje, ypač socialinėje medijoje. Amerikos regione fiksuojami ryškaus politikų kišimosi į teismų veiklą atvejai, nesuderinami su Rule of Law principu. Kelia klausimą dėl poreikio akcentuoti visuomenės švietimą Rule of Law klausimu. Afrikos atstovė akcentavo panašias problemas: drausmines procedūras, finansavimo nepakankamumą. Taip pat Tuniso atstovė pristatė vis blogėjančią situaciją šalyje, teisėjų persekiojimą.

Po pietų dalyviai išsiskirstė diskusijoms keturiose tyrimų komisijose. Atstovaudami Lietuvą dalyvavome pirmosios tyrimų komisijos darbe, kur buvo aptariama teismų finansavimo įtaka nepriklausomumui. Lietuvos atstovas Marius Bartninkas įtrauktas į komisijos sudėtį, kuri iki kitų metų rudenį vyksiančio susitikimo Lisabonoje ieškos sprendimų, kaip reikėtų reaguoti į politikų viešai skleidžiamą neigiamą požiūrį į teismus.

Trečia diena (2025 m. spalio 14 d.) prasidėjo tarptautine konferencija tema „Relations between the judiciary and the other two powers of the state“ (konferencijos programa pridedama), kurios metu aptarti įvairiausi teismų nepriklausomumo aspektai, nuo teisėjų skyrimo, veiklos vertinimo, karjeros ir atleidimo procedūrų iki teismų sistemos finansavimo, nuo nepagrįstos kritikos teismams viešojoje erdvėje iki politikų kišimosi į teismų veiklą.

Po pietų vyko antroji Centrinės Tarybos sesija (tęsiant darbotvarkėje nurodytų klausimų nagrinėjimą). Jos metu svarstyti šie klausimai:

Išreikštas pasipiktinimas dėl to, kad Taivano delegacijai neleista atvykti į Azerbaidžaną.
Įvyko Tarptautinės teisėjų asociacijos prezidento rinkimai. Prezidentu išrinktas Valter Barone iš Brazilijos.
Taip pat buvo organizuojami Tarptautinės teisėjų asociacijos viceprezidentų (6) rinkimai. Viceprezidentais perrinkti Sabine Matejka (Austrija), Roland Kempfle (Vokietija), Clayton Conlan (Kanada), naujai išrinkti Dorota Zabludowska (Lenkija), Mohamed Redouane (Marokas), Adriana Orocu Chavarria (Kosta Rika). Pirmąja viceprezidente išrinkta Sabine Matejka.

Pasibaigus Centrinės Tarybos sesijai dar įvyko Europos teisėjų asociacijos sesija, kurios metu Europos teisėjų asociacijos prezidente išrinkta Sabine Matejka, o taip pat priimta rezoliucija dėl situacijos Albanijoje, kur teismo posėdžio metu buvo nužudyta teisėja.

Ketvirta diena (2025 m. spalio 15 d.) prasidėjo Centrinės Tarybos sesija, kurioje buvo svarstomi šie klausimai:

Pristatyta Darbo grupės dėl teisėjams teikiamos pagalbos ataskaita (pridedama).
Patvirtintos dar kelios rezoliucijos:
a) Dėl Nigerio: asociacijos vadovų atviras persekiojimas – užšaldytos asociacijos lėšos, asociacija panaikinta ir jos veikla uždrausta. Vieningu sprendimu išreikštas palaikymas ir suformuluotas reikalavimas atkurti garantijas.
b) Italijos rezoliuciją, kurią patvirtinom Europos teisėjų asociacijos lygmenyje, pakartotinai patvirtinom ir Tarptautinės teisėjų asociacijos lygmenyje.
c) Dėl Čilės: keičia konstitucinį reguliavimą, į teisėjų skyrimo ir karjeros klausimus įtraukiant politikus (Prezidentą); daug neigiamos informacijos apie teismų sistemą viešojoje erdvėje.
d) Dėl Peru: teisėjui pradėjo drausminę procedūrą dėl jo, kaip asociacijos atstovo, pasisakymų.
e) Taip pat priimtas pareiškimas dėl valstybių valdžių atskyrimo principo. Itin vertingas dokumentas, kuriuo galima naudotis įvairiuose formatuose (artimiausiu metu bus galima rasti svetainėje https://www.iaj-uim.org/iuw/).
Patvirtinti finansiniai dokumentai (pridedama). Po įmokų padidinimo situacija stabilizavosi ir šiuo metu gaunamų lėšų pakanka visoms būtinoms išlaidoms.
Patvirtintos studijų komisijų ataskaitos:
a) I komisijos ataskaita dėl finansavimo įtakos teismų nepriklausomumui. Kito laikotarpio tema – politikų kišimasis į teismų veiklą: kaip reaguoti.
b) II komisijos ataskaita dėl to, kokią įtaką teisingumo vykdymui daro save atstovaujantys bylininkai civilinėse bylose. Kito laikotarpio tema: alternatyvūs ginčų nagrinėjimo būdai.
c) III komisijos ataskaita: Dėl alternatyvių priemonių baudžiamajame procese taikymas. Kitiems metams – įrodymų patikimumo vertinimas baudžiamosiose bylose.
d) IV komisijos ataskaita: Dėl nekonkuravimo susitarimų, konfidencialumo pareigos reikšmės. Kitiems metams: Dėl amžiaus įtakos darbo jėgai.
Papildomas klausimas: priminimas visiems, kad paskatintų savo vyriausybes patvirtinti sausio 11 d. teismų nepriklausomumo diena.