Teisėjų asociacijos valdybos narės D. Bublienė ir D. Vaidachavičienė balandžio 28-29 dienomis dalyvavo Europos teisėjų asociacijos (EAJ) asamblėjoje ir konferencijoje “Teisminės valdžios integralumas. Skaidrumo ir pasitikėjimo teisingumu stiprinimas” (Judicial Integrity. Strengthening Transparency and Trust in Justice). Konferencijoje buvo diskutuojami visiems Europos teisėjams aktualūs teismų veiklos skaidrumo, pasitikėjimo teismais, etikos klausimai ir teisminės valdžios laukiantys iššūkiai.
EAJ asamblėjoje buvo pristatyta situacija Lenkijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Italijoje, Ukrainoje. Asamblėja priėmė keletą pareiškimų, palaikančių teisėjus Lenkijoje, Italijoje. Susirinkime buvo ne kartą pabrėžta, kad vienas pagrindinių Europos teisėjų asociacijos tikslų – užtikrinti Europos teisėjų solidarumą, nes esant krizinėms situacijoms teisėjai dažniausiai lieka vieni. Tai yra ir viena esminių vertybių, būtinų demokratijai ir teisės viršenybės principui įgyvendinti.
EAJ asamblėjoje buvo skiriama daug dėmesio Ukrainai ir jos teisėjams, diskutuojama dėl galimybės įsteigti atskirą fondą Ukrainai ir jos teisėjams paremti. EAJ asamblėja išreiškė palaikymą Ukrainai ir jos teisėjams.
Daugiau informacijos apie įvykusią Europos teisėjų asociacijos asamblėją ir konferenciją galima rasti EAJ interneto puslapyje – https://www.iaj-uim.org/events-news-eaj/.
Lietuvos teisėjų asociacijos atstovės taip pat domėjosi šiuo metu ypač aktualiu Lietuvos teisėjams klausimu, kaip kitose Europos šalyse yra organizuojama teisėjų komunikacija su žiniasklaida, ypač pristatant jautrius visuomenės dėmesio sulaukusius sprendimus. Skirtingose valstybėse pasirinkti sprendimai skiriasi. Visgi apibendrinus galima išskirti tokius teisėjų komunikacijos su žiniasklaida modelius: 1) kai kurios šalys turi iš teisėjų tarpo paskirtus teisėjus – spaudos atstovus (press judge), į juos žiniasklaida ir kreipiasi siekdama gauti daugiau informacijos apie priimtus sprendimus. Teisėjai – spaudos atstovai skiriami savanoriškumo pagrindu, jie tai daro neatlygintinai arba yra mažinamas jiems kaip teisėjams tenkantis bylų nagrinėjimo krūvis. Šie teisėjai yra specialiai mokomi, ugdomi atlikti šią funkciją; 2) kai kuriose valstybės teisėjas turi diskrecijos teisę spręsti dėl komunikacijos su žiniasklaida; 3) kai kuriose valstybėse teisėjams apskritai draudžiama komentuoti sprendimus arba tokios nekomentavimo praktikos laikomasi pagal tradiciją; 4) sprendimai paaiškinami tik atskirais atvejais. Visais atvejais laikomasi požiūrio, kad pats teisėjas neturėtų komentuoti savo paties priimto sprendimo, nes jis kalba savo priimtu sprendimu (pats sprendimas kalba už save), be to, teisėjas yra jautresnis savo paties priimto sprendimo atžvilgiu. Visi kalbintų valstybių atstovai pripažino, kad tai yra jautrus klausimas. Visų pirma, teisėjo žodžiai, kuriuos jis nori išsakyti visuomenei vykdydamas teisingumą yra išsakomi pačiu sprendimu. Todėl labiau yra diskutuojama apie tai, kaip reikėtų tobulinti priimamų sprendimų kokybę, juos surašant kiek įmanoma visuomenei suprantama kalba kartu išsaugant pakankamą teisinį tikslumą. Antra, teisėjui komentuojant sprendimą kyla rizika, jog bus pažeistas objektyvumo (neutralumo) principas, nes gali būti pasakyta daugiau nei yra parašyta sprendime, taip šalims gali susidaryti įspūdis, kad teisėjas nėra objektyvus kurios nors šalies atžvilgiu. Be to, tai nėra teisėjui būdinga funkcija, teisėjas iš principo nėra mokomas atlikti tokios funkcijos, jis neturi tam reikiamų įgūdžių. Todėl dažniausiai patys teisėjai vengia komunikacijos su žiniasklaida.
Įprastinis komunikacijos būdas yra pranešimas spaudai. Jei byla yra jautri ir yra didesnis visuomenės suinteresuotumas žinoti – rengiama spaudos konferencija, tam tikrais atvejais iš karto po sprendimo priėmimo. Paskirti teisėjai – spaudos atstovai su žiniasklaida komunikuoja ir žodžiu, telefonu, elektroniniais laiškais.
Skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas teismais yra reikšmingi teismų veiklai, todėl Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba ir toliau rinks informaciją apie kitų valstybių patirtį ir bendradarbiaus su Nacionaline teismų administracija siekiant rasti geriausią sprendimą Lietuvos teisėjams.
Teismų komunikavimas su žiniasklaida, valstybių patirtis
