Teisėjų asociacija NTA pateiktos informacijos pagrindu parengė analizę apie tam tikras grėsmes Lietuvos teisėjų nepriklausomumui (Lietuvos teisėjų atlyginimų „įšaldymą“ ir Rusijos Federacijos tarnybų vykdomą Sausio 13 d. bylą nagrinėjančių teisėjų persekiojimą), kurią Asociacijos pirmininkas G. Sagatys pristatė 2021 m. gruodžio 3 d. nuotoliniu būdu vykusiame Europos teisėjų asociacijos suvažiavime.
Pažymėtina, kad LRTA kreipimosi pagrindu 2012 m. Europos teisėjų asociacijos Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria išreiškė susirūpinimą dėl 2008 m. atlikto Lietuvos teisėjų atlyginimo sumažinimo (žr. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=85138a94-47ec-4f21-8dbd-650502ae6aec#/), o 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo nutarimu teisėjų ir kitų aukščiausių kategorijų biudžetinių institucijų tarnautojų atlyginimų koeficientų sumažinimas pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai buvo atstatyti, o iki 2020 m. teisėjams, kaip ir kitiems biudžetinių institucijų tarnautojams, buvo išmokėta dėl sumažintų koeficientų susidariusi teisėjo atlyginimo nepriemoka. Tačiau dėl lėto bazinio atlyginimo dydžio kilimo teisėjų atlyginimai faktiškai augo lėtai ir lėčiau nei daugelio kitų aukščiausių kategorijų biudžetinių institucijų tarnautojų, kurių atlyginimų koeficientai buvo didinami, atlyginimai. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštesnių grandžių teisėjų atlyginimai iki šiol net nepasiekė „prieškrizinio“ 2008 m. lygio (yra 3,2 % mažesni), nepaisant tuo pačiu laikotarpiu fiksuotos 35 % infliacijos ir beveik 150 % išaugusio vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Asociacijos valdybos požiūriu, toks teisėjų, kaip tikslinės grupės išskyrimas (negatyviąja prasme) bendrame 2008 – 2021 metų viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimų politikos kontekste, sudaro pagrindą kelti klausimą dėl jo atitikties teisės viršenybės ir veiksmingos teisminės gynybos principams, įtvirtintiems Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnyje ir 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Aptariamu požiūriu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas laikosi pozicijos, kad „tokio dydžio atlyginimo, kuris atitiktų teisėjų vykdomų svarbių įgaliojimų lygį, mokėjimas yra būtina jų nepriklausomumo garantija“, o vertindamas, ar teisėjų atlyginimų sumažinimas konkrečioje valstybėje nepažeidžia ES teisės, remiasi šiais kriterijais: 1) ar šios priemonės prilygintinos bendroms priemonėms, kuriomis siekiama, kad visi nacionalinės viešosios tarnybos sektoriuje dirbantys asmenys prisidėtų prie griežto lėšų taupymo; 2) ar šios priemonės nėra specialiai nustatytos konkretaus teismo (ar teismų) nariams – t. y. ar jos numatytos įvairių kategorijų tarnautojams ir viešojo valdymo funkcijas vykdantiems asmenims, įskaitant įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atstovus; 3) koks yra šių priemonių pobūdis (laikinas ar nuolatinis) (žr. https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=199682&doclang=LT)