Apgailestaujame, kad gyvename tokiame pasaulyje, kur teisėsaugai vis dar tenka narplioti galimos korupcijos aukščiausiame politiniame lygyje klausimus. Mes, šios valstybės piliečiai, turėtume dėti visas pastangas tam, kad mūsų valstybės ateitį lemtų sąžiningi ir atsakingi politikai.
Suprantame didelės visuomenės dalies nusivylimą, nulemtą teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio. Nesiimame vertinti, ar, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, lūkestis sulaukti kitokio – apkaltinamojo nuosprendžio buvo pagrįstas. Taip pat nesiimame vertinti, ar prie tokio lūkesčio sukūrimo prisidėję asmenys elgėsi profesionaliai ir sąžiningai visuomenės atžvilgiu. Teisėjo darbas yra specifinis tuo, kad jis turi pateikti teisinį, įstatymu grindžiamą situacijos vertinimą po to, kai visi kiti savo vertinimus (ne tik teisinius) jau yra pateikę.
Suprantame, kad savo nusivylimą ir nepasitenkinimą nuosprendžiu žmonės turi teisę reikšti viešai kritikuodami, jų manymu, už tai atsakingas institucijas, reikalaudami sisteminių pokyčių ir kt. Kritika rodo piliečių rūpestį dėl mūsų valstybės ateities. Ji gali būti aštri, ji gali nepatikti, tačiau visos valstybės institucijos ir pareigūnai, įskaitant teisėjus, turi ją išgirsti. Tokia yra demokratijos esmė, o teismas yra vienas svarbiausių jos garantų.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad būtent tokiose situacijose geriausiai matyti, kiek kiekvienam iš mūsų svarbios Konstitucijos nuostatos, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir kt.
Pagal Konstituciją teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Esminė kiekvieno teisėjo užduotis – įstatymą taikyti sąžiningai. Sąžiningumas reiškia nepasidavimą jokiam išoriniam poveikiui. Tik taip gali būti užtikrinta visų asmenų lygybė prieš įstatymą. Šiandien neturime pagrindo sakyti, kad bylą nagrinėję teisėjai pasidavė kokiam nors išoriniam poveikiui.
Nesiimame vertinti, ar teismo komunikacija apie priimtą nuosprendį atitiko aukščiausius viešųjų ryšių standartus. Suprantame, kad komunikaciją riboja įstatyme įtvirtintos taisyklės (teismo pasitarimo slaptumas ir kt.), kurių privalu laikytis dėl procese dalyvaujančių asmenų apsaugos, taip pat riboti teismų finansiniai resursai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad tinkama komunikacija neturėtų būti vien bylą nagrinėjančio teisėjo rūpestis.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija:
- reiškia profesinį solidarumą ir palaikymą sudėtingą bylą išnagrinėjusiems teisėjams;
- linki visai teisėjų bendruomenei niekada nebijoti priimti sprendimų, kurie grindžiami išimtinai įstatymu ir vidiniu įsitikinimu paremtu visų byloje esančių įrodymų vertinimu;
- ragina įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atstovus, nuo kurių sprendimų priklauso tiek konkrečių teisėjų karjera, tiek visos teismų sistemos raida, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo susilaikyti nuo tokio pobūdžio komentarų ir veiksmų, kurie galutinį bylos rezultatą (kad ir koks jis būtų) padarytų mažiau patikimą;
- ragina Teisėjų tarybą ieškoti būdų, kaip užtikrinti sklandžią teismų sprendimų ir nuosprendžių komunikaciją rezonansinėse bylose.