Jeigu dabar užduočiau klausimą – koks pirmas sakinys šauna į galvą, išgirdus žodį „teismas“, tikrai ne vienas mūsų visų pirmiausia prisimintų sakinį: „Stoti, teismas eina“. Kalbant apie realaus ir kasdien vykstančio teismo posėdžio eigą, įdomu paminėti, kad ši frazė iš tiesų yra ne tik žinoma, bet ir skambanti teismo posėdžių pradžioje. Tokiais žodžiais teismą pradeda sekretorius, kuris vėliau – atėjus teisėjui, visiems esantiems posėdžių salėje leidžia vėl atsisėsti. Teismo posėdis prasideda nuo esminio dalyko – posėdžio pirmininko informatyvaus ir konkretaus informacijos pateikimo, apie tai, kokia byla bus nagrinėjama. Visiems posėdžių dalyviams taip pat yra paskelbiama kas atvyko į posėdį, nustatant atvykusių tapatybę ir patikrinant visus įgaliojimus. Jeigu paaiškėja, kad teisme nepasirodo nors vienas proceso dalyvis, tuomet yra įsitikinama ar svarbi informacija – posėdžio vieta ir laikas visiems buvo pranešti tinkamu būdu, taip teismas nusprendžia ar be trūkstamo dalyvio bus galimybė nagrinėti bylą.
Teismo byloje labai svarbus etapas yra tuomet, kai pirmininkas paskelbia visą teismo sudėtį – sekretorių, specialistą, ekspertą, vertėją ir visiems proceso dalyviams paaiškina jų teisę pareikšti nušalinimus ir kitas procesines teises ir pareigas. Bylą nagrinėti pradeda teisėjas, pranešdamas nagrinėjamo ginčo esmę ir iškeltos bylos aplinkybes. Po teisėjo, žodis paeiliui yra suteikiamas pareiškėjui (pareiškėjams), atsakovui (atsakovams), trečiajam suinteresuotam asmeniui (asmenims) ir (ar) jų atstovams. Visi kalbantieji nėra įsprausti į konkrečius laiko rėmus, bet posėdžio pirmininkas turi teisę juos pertraukti, jog primintų apie tai, kad buvo nukrypta nuo temos, nagrinėjamos bylos esmės. Šiame posėdžio etape, bylos proceso šalims gali būti užduodami klausimai, o šie taip pat turi savo eiliškumą – visuomet pirmasis klausimus užduoda teisėjas, vėliau žodis suteikiamas kitiems dalyviams – kitoms proceso šalims (kitaip tariant, jų atstovams).
Baigus šalių pasisakymus, yra tiriami kiti įrodymai – savo parodymus duoda liudytojai, pateikiami specialistų paaiškinimai ir pateikiamos ekspertų išvados. Jeigu yra – pateikiami daiktiniai įrodymai, taip pat vizualiniai, t. y. nuotraukos, vaizdo ar net ir garso įrašai. Prieš liudytojui duodant parodymus, posėdžio pirmininkas nustato jo asmens tapatybę, paaiškina liudytojo teises ir pareigas ir įspėja jį dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir, žinoma, už melagingus parodymus. Liudytojai privalo duoti pasižadėjimą, prieš pradėdami savo pasisakymo procesą. Prieš baigiant bylą, būtinai turi būti išsprendžiami nauji proceso šalių prašymai, kurie kilo bylos nagrinėjimo metu. Esant galimybei – teismas visuomet siūlo sudaryti taikos sutartį, jeigu abi ginčo šalys yra linkusios abipusėms nuolaidoms, kurios būtų taikomos siekiant išspręsti ginčą taikiai. Esant kitam atvejui – teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą galutinai.
Teismo posėdžio metu visuomet būna sakomos baigiamosios kalbos, kurias sako pareiškėjas, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo ar jo atstovas, kalbų metu yra pateikiami konkretūs ir galutiniai skundo, prašymo, pareiškimo reikalavimai ir atsakymai į juos. Šiose kalbose trukmė vėl nėra ribojama, bet taip pat privalu griežtai laikytis bylos esmės temos. Pasakius baigiamąsias kalbas teismas išeina į pasitarimų kambarį, kuriame yra priimamas sprendimas. Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų, iki sprendimo priėmimo, pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Baigus nagrinėti bylą iš esmės, baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka. Tokia tvarka galiausiai yra paskelbiamas nuosprendis, kuris buvo priimtas pasitarimų kambaryje. Paskelbus teismo nuosprendį, tiek ieškovas, tiek atsakovas įsipareigoja sutikti su teismo sprendimu ir pripažinti, kad tai yra nekintamas sprendimas, kuriuo visi turi vadovautis.