2023 m. birželio 1–3 d. Atėnuose įvyko Europos teisėjų asociacijos suvažiavimas. Lietuvos Respublikos teisėjų asociaciją suvažiavime atstovavo Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas. Suvažiavimo dalyvius sveikino Tarptautinės teisėjų asociacijos prezidentas Jose Igrea Matos, Europos teisėjų asociacijos prezidentas Duro Sessa, o taip pat šeimininkų atstovai: Graikijos teisėjų asociacijos prezidentė Margarita Stenioti, Administracinių teismų asociaciją atstovavęs Panagiotis Danias. Sveikinimo žodžius taip pat tarė Atėnų miesto meras Kostas Bakoyannis, Graikijos teisingumo viceministras Georgios Kotsiras.
Į suvažiavimo darbotvarkę buvo įtraukti 9 klausimai. Pradžioje savo ataskaitas pristatė asociacijos prezidentas Duro Sessa ir asociacijos valdyba. Prezidento ataskaitoje skiriamas itin didelis dėmesys bendradarbiavimui su kitomis institucijomis, ypatingai su Europos teisėjų tarybų tinklu, kuriam vadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Dalia Vasarienė. Taip pat buvo akcentuojama Europinių teisėjų asociacijų inicijuotas ginčas su Europos Taryba dėl situacijos Lenkijoje. Pristatydami valdybos ataskaitą Sabine Matejka ir Mikael Sjoberg akcentavo bendradarbiavimą su Europos teisės akademija profesinio švietimo srityje, ypatingai tokiomis temomis kaip socialiniai tinklai, teismų sistemos įvaizdis, demokratijos krizės ir pan. Pristatant darbo grupės „Ways to Brussels“ ataskaitą daugiausiai dėmesio buvo skiriama „anti-SLAPP“ ir „Cooperation“ direktyvoms.
Svarbiausia ir turiningiausia darbotvarkės dalis buvo skirta dviem apjungtiems klausimams, susijusiems su situacijų atskirose valstybėse aptarimu. Armėnijos atstovai pasisakė apie politinį persekiojimą, kai, sukūrus „network of speakers“ (savotišką lietuviškojo teisėjo spaudai instituto atitikmenį), tokiais oficialiai teismų vardu kalbančiais asmenimis buvo paskirti politikams lojalūs teisėjai, o visiems kitiems teisėjų bendruomenės nariams buvo uždrausta kalbėti viešai ir už šio draudimo nepaisymą persekiojama (inicijuojamos drausminės procedūros). Prancūzijos atstovai pristatė grėsmes, susijusias su teisės teikti neprocesinį skundą dėl teisėjo veiklos išplėtimu, numatant galimybę tokį skundą teikti bet kuriam asmeniui, tokio skundo vertinimą specialioje Teisingumo ministro sudarytoje komisijoje, kuri vėliau dėl atsakomybės taikymo kreipiasi į Teismų Tarybą. Procesų politizaciją, susijusią su teismų/teisėjų tarybos sudėtimi ir formavimo principais, akcentavo ir Bulgarijos bei Vengrijos atstovai.
Suvažiavimo metu, be kitų klausimų, svarstytos teismų finansavimo problemos Lietuvoje ir Kroatijoje. Lietuvoje situacija besikeičianti, turime Seimo priimtus atitinkamų teisės aktų pakeitimus, susijusius su darbo užmokesčio teisėjams didinimu. Visgi, atsižvelgiant į tai, kadangi minėti įstatymai kol kas neįsigalioję, suvažiavimo dalyviams buvo pristatyta šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo problematika, akcentuojant nepakankamą visos teismų sistemos finansavimą, tiek kalbant apie teismo darbuotojų ir tarnautojų darbo užmokestį, tiek ir apie teisingumo administravimui (pašto paslaugoms, pastatų išlaikymui ir pan.) reikalingas lėšas. Europos teisėjų asociacija vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į valstybės pareigą užtikrinti esmines sąlygas efektyviam teisminės gynybos principo įgyvendinimui suteikiant teismams adekvatų finansavimą, išreikštas susirūpinimas dėl to, kad esama Lietuvos teismų sistemos finansinė situacija gali kelti grėsmę tinkamam ir kokybiškam teisingumo vykdymui, atsakingos institucijos raginamos finansavimo klausimus spręsti nedelsiant, vadovaujantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų visapusišką visuomenės teisės į nepriklausomą teismą ir teisingumo kokybę įgyvendinimą.
