Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos asociacijos atstovai dalyvavo Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos (AEAJ) Generalinėje asamblėjoje ir darbo grupės „Nepriklausomumas ir efektyvumas“ (angl. „Independence and Efficiency“) konferencijoje apie dirbtinį intelektą ir teismų skaitmeninimą
2025 m. gegužės mėn. įvyko Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos (AEAJ) organizuotas renginys „Independence and Efficiency“ bei Generalinė asamblėja, kuriame dalyvavo LRTA atstovai – valdybos narė Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Regionų administracinio teismo pirmininkas dr. Gediminas Užubalis, teisėja dr. Indrė Žvaigždinienė.
Renginio metu nagrinėtos aktualiausios temos, susijusios su teismų sistemos skaitmeninimu ir dirbtinio intelekto (DI) taikymu administracinėje justicijoje. Pristatyti pranešimai apie Europos Komisijos prioritetus teisingumo skaitmeninimo srityje, DI keliamus iššūkius teisėjų darbui, gerosios praktikos pavyzdžius, taip pat – viešajame administravime naudojamų DI sprendimų teisminės peržiūros aspektus.
Europos Komisija pristatė strateginius tikslus, susijusius su skaitmeninių sistemų plėtra, ypač tarptautiniame bendradarbiavime civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Siekiama sukurti Europos teisinių duomenų erdvę, kuri leistų paprasčiau rasti ES šalių teisės aktus bei teismų praktiką (pvz., pasitelkiant European Case Law Identifier – ECLI). Akcentuotas decentralizuotų IT sistemų vaidmuo teismų bendradarbiavime ir sąveikoje su kitomis teisinėmis institucijomis, tokiomis kaip notarai ar antstoliai.
Renginyje įvairių šalių atstovai – iš Italijos, Portugalijos, Graikijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir kitų – dalijosi patirtimis diegiant skaitmeninius sprendimus teismuose. Ypač įdomi buvo Slovėnijos patirtis, kur, bendradarbiaujant su išoriniu tiekėju, nedidelėmis sąnaudomis sukurta speciali sistema teismams – automatinio kalbos vertimo ir teksto santraukos įrankis.
Diskusijose dėl DI keliamos rizikos išskirtos pagrindinės grėsmės: galimas algoritminis išankstinis nusistatymas, teisinės klaidos dauginimosi rizika, duomenų apsaugos klausimai, DI „haliucinacijos“, sprendimų nepermatomumas („juodosios dėžės“ efektas) ir per didelis pasitikėjimas DI, kuris gali lemti teisėjų budrumo mažėjimą. Akcentuota būtinybė užtikrinti, kad net ir automatizuoti sprendimai viešajame administravime būtų pagrįsti aiškiais, patikrinamais faktais ir teisės normomis, o jų motyvai – vertinami teismo.
Renginio metu buvo priimtas bendras pareiškimas dėl dirbtinio intelekto naudojimo administraciniuose teismuose. Su pareiškimu galima susipažinti čia: https://aeaj.org/wfcms//uploads/2025-05-16_AEAJ_Ljubljana_Statement_on_AI.pdf
Generalinės asamblėjos metu dvejų metų kadencijai išrinkta naujoji AEAJ valdyba: Pirmininkas Sylvain Mérenne (Prancūzija), David Rabenschlag (Vokietija), Eva Wendler (Austrija), Camille Vinet (Prancūzija), Ralf Höhne (Vokietija), Evaristo González González (Ispanija) ir Juhana Niemi (Suomija), tTarp jos narių – ir Lietuvos atstovė Regionų administracinio teismo teisėja dr. Indrė Žvaigždinienė.
Generalinėje asamblėjoje pristatyti nacionaliniai pranešimai teismų ir teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo aspektu (Slovėnijos, Graikijos, Lenkijos, Turkijos, Austrijos, Italijos ir Juodkalnijos).