2023 m. kovo 20 d. Europos administracinių teisėjų asociacija (AEAJ) raštu kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas (Prezidentą, Seimą, Vyriausybę, Teisingumo ministeriją ir Teisėjų tarybą) dėl susidariusios kritinės Lietuvos teisėjų atlyginimų padėties. Kreipimesi nurodoma, kad:
- Lietuvos teisėjai išlieka labiausiai dėl 2007–2008 m. finansų krizės nukentėjusia grupe tarp kitų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų;
- išskirtinai ilgalaikis teisėjų atlyginimų „įšaldymas“ neatitinka Europos ir tarptautinių standartų, pažeidžia teismų nepriklausomumo bei teisinės valstybės principus;
- tokia ilgalaikė politika kelia rimtų klausimų dėl jos atitikties Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytiems kriterijams.
Kreipimesi taip pat pabrėžiama būtinybė imtis visų priemonių, siekiant nedelsiant išspręsti Lietuvos teisėjų darbo apmokėjimo problemą, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių veiksmingai teisminei gynybai ir užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo sistemos veikimas.
Viso AEAJ kreipimosi vertimas į lietuvių kalbą:
Europos administracinių teisėjų asociacija (AEAJ) jau keletą metų stebi situaciją, susijusią su teisėjų atlyginimais Lietuvoje. Naujausia iš Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdybos gauta informacija AEAJ leidžia daryti išvadą, kad, 2009 m. visuotinai sumažinus visų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus (kaip dalį bendrųjų taupymo priemonių dėl 2007-2008 m. finansų krizės), teisėjų atlyginimai nebuvo didinami tokia pat proporcija kaip kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Taigi teisėjai išlieka labiausiai dėl 2007–2008 m. finansų krizės nukentėjusia grupe tarp kitų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų. Nepaisant ekonominių rodiklių dinamikos – vidutinio darbo užmokesčio augimo, infliacijos ir kitų, Lietuvos teisėjų (išskyrus apylinkių teismų teisėjus) atlyginimai net iki 2023 metų buvo mažesni nei prieš 15 metų – 2008 metais.
Išskirtinai ilgalaikis teisėjų atlyginimų „įšaldymas“ gali būti suprantamas kaip priemonė, pritaikyta konkrečiai teismų sistemos atžvilgiu. Tokia ilgalaikė politika daro vis didesnę žalą Lietuvos teismų sistemai ir pažeidžia teismų nepriklausomumo bei teisinės valstybės principus. Ji taip pat kelia rimtų klausimų dėl jos atitikties kriterijams, nustatytiems ESTT byloje C-64/16 Associação Sindical dos Juízes Portugueses.
AEAJ atkreipia dėmesį į standartus, numatytus 1998 m. Europos chartijoje dėl teisėjų statuto, kurios 6 skyriaus 6.1 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, atliekantys teisėjo pareigas, turi teisę į atlyginimą, kurio dydis nustatomas siekiant apsaugoti juos nuo spaudimo, kuriuo siekiama daryti įtaką jų sprendimams ir apskritai jų elgesiui, taip pažeidžiant jų nepriklausomumą ir nešališkumą.
Tos pačios nuostatos pateiktos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2010)12 „Dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybė“, ypač jos 54 punkte, kuriame teigiama, kad teisėjų atlyginimas turi būti proporcingas jų profesijai ir pareigoms ir būti pakankamas, kad jie būtų apsaugoti nuo paskatų, kuriomis siekiama paveikti jų sprendimus.
Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonėje Nr. 1(2001), skirtoje Europos Tarybos Ministrų Komitetui dėl teismų nepriklausomumo ir teisėjų nenušalinimo standartų, įtvirtinta svarbi speciali teisinė nuostata, garantuojanti, kad teisėjų atlyginimai nebus mažinami, ir užtikrinanti bent de facto atlyginimų didinimą atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas.
AEAJ primena, kad Konsultacinės Europos teisėjų tarybos biuro 2020 m. kovo 30 d. ataskaitoje dėl teismų nepriklausomumo ir nešališkumo Europos Tarybos valstybėse narėse nurodyta, kad „teisėjų atlyginimas Lietuvoje neatitinka jų profesijos ir atsakomybės, todėl teisėjai gali būti nepakankamai apsaugoti jų nepriklausomumo ir pažeidžiamumo dėl išorinio spaudimo požiūriu“.
Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau paminėta, AEAJ reiškia susirūpinimą, kad Lietuvos teisėjų atlyginimų situacija neatitinka Europos ir tarptautinių standartų. AEAJ taip pat pažymi būtinybę imtis visų būtinų priemonių, siekiant nedelsiant išspręsti Lietuvos teisėjų darbo apmokėjimo problemą, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių veiksmingai teisminei gynybai ir būtų užtikrintas tinkamas Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo sistemos veikimas.
Su pagarba,
Dr. Edith Zeller
AEAJ prezidentė