Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Vilniuje, Katedros aikštėje, jau 22-ąjį kartą vyko didžiausias šalies bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Kaip ir kasmet, antrąjį rugsėjo sekmadienį prie įvairių distancijų starto linijos stojo ne tik sporto entuziastai iš visos Lietuvos, bet ir gausi teismų bendruomenės komanda, telkiama Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos kartu su Teisėjų padėjėjų asociacija.
Bendras „Swedbank Vilniaus maratono“ dalyvių skaičius šiemet perlipo net 13700.
Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš penkių bėgimo distancijų – nuo maratono iki 5 kilometrų bei vaikų bėgimo. Pirmą kartą renginio istorijoje buvo pasiūlyta ir 3 km ėjimo distancija, kurioje dalyvavo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjo padėjėja Diana Šutienė. 5 km bėgime – Ramūnas Keidūnas, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas, Vilija Valantienė, Klaipėdos apygardos teismo teisėja, Gabrielė Bareikaitė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo padėjėja ir Alina Strimburytė, Vilniaus apygardos teismo posėdžių sekretorė. 10 km bėgime – Gediminas Užubalis, regionų administracinio teismo pirmininkas, Miglė Janovičienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja, Gerardas Višinskis, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas bei Jurgita Petrauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja. Pusmaratonį bėgo Giedrė Norvilienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, Antanas Rudzinskas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ir Algirdas Giedraitis, Kauno apygardos teismo teisėjas. Maratoną įveikė Augustinas Mitkus, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas.
Maratono distanciją įveikęs Augustinas pasidalijo savo įspūdžiais:
„Maratoną svajojau nubėgti nuo 2018 metų, bet nedrįsau, bėgau pusmaratonius (21km), ir vis kartojau: kitais metais. Bet pernai garsiai pasakiau, kad kitais metais – tikrai! Sportuoju ištisus metus, ne tik bėgioju, bet ir plaukiu bei važiuoju dviračiu, dalyvauju triatlono varžybose. Nuo liepos pasinaudojau paruošta maratono programa, ir rugsėjo 14 d. išaušo diena X. Labai jaudinausi, dvejojau, ar tikrai esu pasiruošęs, nes programoje nebuvo ilgųjų 30 km bėgimų. Naktį prieš startą neužmigau, tik pasnaudžiau. Starte stovėjau su jauduliu, ir nerimu, tačiau jis išblėso jau po pirmųjų kilometrų. Nusprendžiau bėgti kaip įmanoma laisviau ir lengviau, visai nesivaikyti net lengviausio tempo 6.15 min/km. Tvirtai sau pasakiau, nieko nelenkti. Ir tikrai, jei kas nors užstodavo kelią, aš jį ar ją tiesiog apeidavau, ir visai nekreipiau dėmesio jei mane lenkė vyras ar moteris, senas ar jaunas, lieknas ar apkūnus. Bėgau maksimaliai atsipalaidavęs, ir nesijaudinau, jei laikrodis rodė per lėtą tempą. Mano užduotis buvo neaplenkti vedlio, kuris turėjo bėgti tempu 6 min/km t.y. maratonas per 4.15 val. Mačiau jį tik starte, vadinasi – užduotį įvykdžiau. Šypsojausi ir pliauškėjau per delnus palaikantiems žmonėms, stojau kiekvienoje vandens ir maitinimo stotelėje, kas 5 km valgiau savo želė. Stebėjausi, kaip atsipalaidavęs lengvai rinkau kilometrus. Štai ir Vingio parkas, 13 km, Žvėrynas 17 km, Neries pakrantė, ir visai nelauktai – Žaliasis tiltas, kur anksčiau patraukdavau tiesiai link 21 km finišo, su pavydu pažiūrėdavau į sukančius kairėn, link Antakalnio. Ten sukdavo tikri vyrai, užsibrėžę įveikti maratoną. O dabar, ir aš pasukau su jais, su vyrais. Su nuostaba išgirdau, kaip laikrodis pyptelėjo 21 km ties Menų gimnazija, o kojos vis laisvai kilnojosi! O štai ir 25 kilometras, tai maksimalus mano nubėgtas atstumas! Buvau prisiklausęs baisių kalbų, ir laukiau “sienos”, kai kūnas atsisako klausyti, ir bėgikas sustoja. Turi atgauti jėgas. Bet jos nėra! Tik 28-ajame kilometre pajutau pasunkėjusias kojas, tačiau greitai prisitaikiau, ir risnojau toliau! Nutariau, matyt mano „siena” bus 32 km. Bet ne! Nutariau, jei nebus jos 36 km, tai ir nebus. Taip ji ir neatėjo. Prabėgant „Vaikų pasaulį“, maždaug 38 km, supratau, kad mano svajonė tapo pasiekiama ranka, ir tik Užupyje esanti įkalnė atėmė iš kojų prisitaikytą sunkumą, kojos ėmė darytis medinėmis. Bet ne kritiškai. Jėgas atkurianti mintis: „Skausmas tik laikinas, jis praeis. O pergalė – amžina!” Ir tikrai, likus 3 km mintis užvaldė finišo jausmas, bet ir kojos vis labiau sunkėjo kiekvieną kilometrą. Tikrai, likus 1 km buvo labai sunku! Bet jau girdėti sirgaliai, jau Šv. Onos bažnyčia, dar truputis, ir Šventaragio g. Jau matau finišo kupolą! Neapsakysiu to jausmo krūtinėje, kai liko paskutiniai 10 metrų, ir su plačia šypsena kirtau finišą. Laikas mėgėjiškas, 4 val. ir 17 min., bet jis apvainikavo mano 7 metų svajonę. Ir paskutinių dviejų dienų jaudulį, kuris užsibaigė padėka sau: „Aš tai padariau!”
Lietuvosos Respublikos teisėjų asociacija, tęsdama tradiciją kasmet telkti teismų bendruomenę šiam sporto renginiui, šiemet pirmą kartą pakvietė prisijungti ne tik teisėjus, bet ir visą teismų bendruomenę. Tokiu būdu renginys tapo dar platesne bendrystės švente, kurioje kiekvienas galėjo atrasti sau tinkamą distanciją. Asociacijos pirmininkė Sigita Jokimaitė ir valdybos narys Linas Zinkevičius pasveikino finiše pasirodžiusius dalyvius, įteikė simbolines dovanėles ir palinkėjo ir toliau tęsti šią gražią tradiciją, savo entuziazmu įkvėpiant vis daugiau kolegų.
