Kas yra veiksminga teisminė gynyba? Ar yra ryšys tarp teismų sistemos finansavimo ir teisminės gynybos veiksmingumo? Jei taip – ar visuomenė supranta šį ryšį? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma Baltijos valstybių teisėjų asociacijų tarybos konferencijoje „Kokybiško teisingumo kaina: quo vadis?“, įvykusioje 2022 m. rugsėjo 29 d. Zyplių dvare (Šakių raj.).
Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius. Temas būsimai diskusijai suformulavo Latvijos teisėjų asociacijos pirmininkė Adrija Kasakovska, Estijos teisėjų asociacijos atstovas Pavel Gontšarov bei Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) pirmininkas Gediminas Sagatys. Renginį vedė LRTA pirmininko pavaduotojas Gintautas Kaulakis ir valdybos narys Arturas Rauktys.
Konferencijoje pranešimus skaitė teisėjai Danutė Jočienė ir Žanas Kubeckas (Lietuva), Guntars Plorins ir Ilze Freimane (Latvija), Anu Uritam ir Leanika Tamm (Estija). Į situaciją „iš šono“ padėjo pažvelgti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Džiugino tiek pranešimų, tiek jų sukeltų diskusijų gilumas. Kalbėta, kad teismų finansavimas turi būti proporcingas visuomenės lūkesčiams teisingumo srityje ir atspindėti deramą teismų vietą valstybės institucijų sistemoje. Pateikti Lietuvos ir Latvijos statistiniai duomenys, rodantys tiesioginį ryšį tarp teisėjų atlyginimų dydžio ir dalyvių skaičiaus atrankose į teisėjų pareigas. Šiuo požiūriu Lietuvos situacija kitų Baltijos valstybių kontekste neatrodo gerai. Analizuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Latvijos Respublikos Konstitucinio teismo praktika teisėjų materialinių garantijų srityje. Šiuo požiūriu itin reikšmingas Latvijos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimas, kuriuo šios šalies teisėjų atlyginimų dydį nustatantis įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai iš esmės dėl to, kad juo buvo nustatyti neproporcingai maži teisėjų atlyginimai, lyginant su teisėjams pavestomis funkcijomis ir atsakomybe. Pristatyta nuo 2012 m. veikianti Estijos teisėjų atlyginimų sistema, kuri yra integruota į vieningą Estijos aukščiausiųjų valstybės tarnautojų atlyginimų įstatymą, nustatantį aiškią ir skaidrią visų šios šalies aukščiausių viešojo sektoriaus tarnautojų atlyginimų hierarchiją. Pagal ją aukščiausiųjų valstybės tarnautojų (Prezidento, Parlamento pirmininko, Premjero ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko) atlyginimų koeficientai – 1, ministrų, Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Generalinio prokuroro – 0,85, apygardos teismų teisėjų – 0,75, Parlamento narių, apylinkių teismų teisėjų – 0,65 ir t.t.
Tokio pobūdžio konferencijas aktualiomis teismų bendruomenėms temomis jau beveik trisdešimt metų kasmet rotacijos principu organizuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisėjų asociacijos, susibūrusios į vieningą organizaciją – Baltijos valstybių teisėjų asociacijų tarybą (BVTAT). Kitais metais jubiliejinė – trisdešimtoji BVTAT konferencija vyks Estijoje. Bendrų konferencijų organizavimas – ne vienintelė BVAT veikla. Renginio pabaigoje naujuoju BVTAT pirmininku buvo išrinktas Talino (Estija) apygardos teismo teisėjas Pavel Gontšarov. Jis pakeitė šiose pareigose kadenciją baigusį Gintautą Kaulakį.
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija už renginio svarbos įvertinimą ir jo palaikymą nuoširdžiai dėkoja Nacionalinei teismų administracijai ir Šakių rajono savivaldybės vadovams. Taip pat dėkojame Zyplių dvaro darbuotojams, Lukšių Kultūros centro Zyplių dvare darbuotojams, Zanavykų muziejus darbuotojams, Šakių turizmo informacijos centro darbuotojams, gidams, edukatoriams, informatikams, bendradarbiams, kolegoms pranešėjams ir dalyviams – visiems, be kurių aktyvaus dalyvavimo tokio lygio renginio nebūtų buvę.
