Konferencijos diskusijoje, kurią įdomiai ir proaktyviai moderavo politologė Rima Urbonaitė, kaip buvusi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkė, dalyvavo ir Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Jokimaitė.
Prieš tai, pirmojoje konferencijos dalyje, išklausyti nūdienai aktualūs kolegų teisėjų, teisės mokslininkų pranešimai teisėjų etikos tema: apie dirbtinio intelekto teismuose pliusus ir minusus, teisėjo saviraiškos laisvės rėmus, teisėjo profesinės etikos ir kitų teisinių profesijų etikos santykį.Tardami sveikinimo žodį, ir Teisėjų tarybos pirmininkė D. Bublienė, ir TEDK pirmininkas M. Bajoras pabrėžė tą pačią mintį – pasitikėjimas teismais tiesiogiai susijęs su kiekvieno iš teisėjo požiūriu į mūsų profesinę etiką, jos principų laikymusi ir pagarba savo profesijai.
Šios konferencijos diskusijoje LRTA pirmininkė S. Jokimaitė kalbėjo apie esminį – teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą ir jo praktinius aspektus kasdienėje teisėjo veikloje vykdant teisingumą. Būtent šis principas įpareigoja teisėjus ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumo įvaizdį visuomenėje.
Diskusijoje taip pat dalyvavo taip pat buvęs TEDK pirmininkas, Konstitucinio Teismo teisėjas A. Norkūnas, Tarnybinės etikos komisijos pirmininkas G. Sakalauskas, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) pirmininkas Jose Ygreja Matos, kuris pabrėžė, kad teisėjų drausminė atsakomybė negali būti naudojama kaip teisėjų kontrolės forma. Teisėjų drausminė atsakomybė turi būti subalansuota su jų nepriklausomumu.
Diskusijoje LRTA pirmininkė taip pat akcentavo labai svarbų mūsų bendruomenei – teisėjų solidarumo principą, kuris įpareigoja teisėjus savo tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, padėti vienas kitam apsiginti nuo šmeižto, neadekvačios kritikos, keistis įgyta patirtimi ir žiniomis.
Teisėjo etikos ugdymas ir visuomenės pasitikėjimo teismais stiprinimas, teisėjo profesijos prestižo apsauga – yra vienas iš pagrindinių LRTA tikslų.
Konferencijoje pabrėžta, kad teisėjams žodiniuose teismo posėdžiuose nagrinėjant sunkias, neretai rezonansines ir baudžiamąsias, ir civilines (ypatingai jautrias šeimos bylas), nelengva išlaikyti balansą tarp teisėjų etikos principų laikymosi ir dalykiško, efektyvaus vadovavimo teismo procesui. Lietuvoje teisėjų drausmės bylos keliamos retai. Kaip ir kitose Europos šalyse, didžiausia prieš teisėjus teikiamų skundų dalis, yra nepagrįsti ir susiję su nepasitenkinimu bylos išsprendimo rezultatu.
