Lietuvos teismų sistema: pagrindiniai principai

Jeigu reikėtų apibrėžti žodžio teismas reikšmę, tikriausiai, pati paprasčiausia ir lengviausiai suskambanti reikšmė, tai būtų žodis teisingumas. Tai tarsi du, sunkiai dalomi, vienas kitam labai atsakingi ir įsipareigoję žodžiai. Platesne reikšme, galime sakyti, kad teismas – tai institucija, vykdanti, siekianti surasti ir įgyventi teisingumą. Visiems tarsi savaime suprantama, bet paminėti svarbu, kad tai institucija, kuri yra nešališka ir nepriklausoma nuo jokių kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, politinių partijų, asmenų, organizacijų ar net ir pareigūnų. O jeigu brėžtume tvirtas ribas, tuomet sakykime griežtai – visi neteisėti mėginimai kištis į teismų veiklą gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, kuri yra numatyta įstatymų. Priimtus sprendimus, kurie kelia įtarimus, atrodo neteisingi, gali peržiūrėti tik kitas – aukštesnės instancijos teismas. Visą teismų sistemą, jos kompetenciją, teismų posėdžių organizavimo, teisėjų statusą ir jų paskyrimą, jų karjeros siekius ir galimybes, skiriamas atsakomybes bei visus klausimus, kurie yra kokiu nors būdu susiję su teismų veikla, sprendimais, atsakomybėmis ir ryšiais reglamentuoja bei kuruoja Konstitucija, Teismų įstatymas ir kiti įstatymai. Kitaip tariant, visa veikla ir atsakomybės yra griežtai apibrėžtos įstatymų.

Žvelgiant plačiau į Lietuvos teismų principus, reikėtų aptarti teismų suskirstymo ir pasidalijimo sistemą. Lietuvoje teismai yra skirstomi į bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus. Bendrosios kompetencijos, tai – apylinkių teismai, apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Šiuose teismuose yra nagrinėjamos civilinės ir baudžiamosios bylos. Apylinkių teismai nagrinėja ir administracinių teisės pažeidimų bylas, o Apygardų teismai, Lietuvos Apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas turi ir Civilinių bylų, ir Baudžiamųjų bylų skyrius.

Pirmoji instancija, nagrinėjanti baudžiamąsias, civilines ir administracinių teisės pažeidimų bylas yra Apylinkės teismas. Čia taip pat nagrinėjamos tos, kurias hipotekos teisėjų kompetencijai yra priskiriamos ir, žinoma, yra susijusios su sprendimų bei nuosprendžių vykdymu. Apylinkės teismo teisėjai gali atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymiškai priskirtas funkcijas. Štai, Apygardos teismai yra pirmoji instancija, kurioje nagrinėjamos baudžiamosios ir civilinės bylos, kurias pagal įstatymus būna priskiriamos jų kompetencijai. Apygardos teismo pirmininkas, įstatymų nustatyta tvarka, organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų ir teisėjų administracinę veiklą.  Esant  užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, prašymams, juo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra skirtas būtent tokioms byloms, kurias prieš tai jau išnagrinėjo, kaip pirmosios instancijos Apygardų teismai. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja apygardų teismų ir teisėjų administracinę veiklą. Lietuvoje yra vienintelė kasacinė instancija visiems įteisėtiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartimis ir visiems nutarimams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant, grindžiant, plėtojant ir taikant įstatymus bei kitus svarbius teisės aktus.

Apygardos administracinis teismas – specializuotas teismas, kuris įsteigtas išieškoti skundus, skirtus viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų vykdymo arba kaip tik nevykdymo nagrinėjimui. Šiame teisme yra nagrinėjami viešojo valdymo sferos ginčai,  norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, įvairiausi mokesčių ginčai. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka.

Apygardos administracinis teismas yra specializuotas teismas, kuris įsteigtas skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų atlikimo ar kaip tik – neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Šiame teisme yra nagrinėjami viešojo valdymo sferos ginčai,  norminių administracinių aktų teisėtumo klausimai, įvairiausi mokesčių ginčai. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymo numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai gali būti ginčijami ikiteismine tvarka. Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, bei apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Be to, įstatymų nustatytais atvejais jis nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be viso to dar taip pat formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.