Kokie kvalifikaciniai reikalavimai keliami teismų teisėjams?

Teisėjas – nuo pačių seniausių laikų buvo ir yra labai gerbiamas žmogus. Dar pirmieji filosofai pasisakydavo apie šios profesijos atstovų svarbą, rimtį ir, žinoma, išsilavinimą. Tie, kurie norėtų tapti teisėjais, vos tik pradėję planuoti tokią karjerą, privalo turėti labai daug asmeninių siekiamybių ir užsibrėžtų tikslų sau. Žinoma, kad šios profesijos atstovams yra taikomi labai aukšti reikalavimai. Tik reikėtų akcentuoti, kad šiuo atveju kalbama tiek apie moralinius, tiek apie profesinius reikalavimus.

Teisėju neįmanoma tapti neturint teisinio išsilavinimo, taip pat turi būti kaupiamas teisinio darbo stažas, svarbus akcentas ir pilietybė – teisėjas pagal savo profesiją gali dirbti tik savo šalyje, t.y. ten, kur yra oficialus pilietis. Ir, taip taip, tik to dar tikrai negana, teisėjas privalo turėti visiškai nepriekaištingą reputaciją, kaip ir minėjau – moralinės normos, aukšti reikalavimai sau, kaip žmogui, piliečiui, visuomenės gyventojui, socialinio gyvenimo dalyviui ir viso to, dar ir esantis nepriklausomu, t.y. nepriklausantis jokiai politinei partijai.

Siekiant tapti teisėju Lietuvoje taip pat būtina atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, būtinas sveikatos pažymėjimas ir kvalifikacinis egzaminas, kurį sudaro dvi dalys: teorinė (testas) ir praktinė (užduotys). Egzaminuojamų asmenų žinias vertina Pretendentų į teisėjus egzamino komisija. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiami tik tie asmenys, kurie yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, taip pat asmenys, turintys ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip 5 metai.

Pažvelgus iš istorinės perspektyvos, teisėju Lietuvos Tartybų Sąjungos Respublikoje 1940–1941, po 1944 metų dirbo ir vos pradinį išsilavinimą turintys žmonės. Kylant klausimui „kodėl“, galima užbėgti už akių ir priminti, kad tai buvo laikotarpis, kuomet iš esmės labiausiai buvo vertinama šios profesijos atstovų ištikimybė ir lojalumas sovietinei valdžiai. Taikos metu buvęs teisėjas, Tarpukario Lietuvoje ne visada turėjo tinkamą ar netgi ir teisinį išsilavinimą. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvoje apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Šiais laikais tarp teisėjų būna ir mokslinę, pedagoginę kvalifikaciją turinčių teisininkų. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiame Teisme  ir Lietuvos Konstituciniame Teisme darbuojasi tiek Vilniaus universiteto, tiek ir Mykolo Romerio universiteto profesoriai, docentai.

Taip pat galima brėžti brūkšnį ir paminėti, kad skirtingi teismai, pagal savo bylų kategorijas, turi skirtingus reikalavimus ir teisėjams. Pavyzdžiui: apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, o Lietuvos apeliacinio teismo teisėju – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, neatsižvelgiant į darbo stažą šiuose teismuose. Na, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą.

Trumpai tariant – garbinga profesija reikalauja tiek ir aštraus proto bei noro nuolatos tobulėti, tiek ir labai aukštų moralinių vertybių, atsakomybės.